ilgliežuvis

ilgliežùvis, -ė smob. (2) K; R321 ilgaliežuvis, liežuvautojas: Žmogus ilgliežùvis, kurs visus aplo[ja] J. Ta ilgliežùvė mane apkalbėjo Skr. Ar aš tau nesakiau, neprasidėk su tuom ilgliežuviù Trg. Nebarkias su ilgliežuviu VP31.